Dedervinė (grybelis)

Dedervinė – tai grybelinis susirgimas. Grybai būna pilnaverčiai, nepilnaverčiai, spinduliniai, mielės ir t. t. Grybai gali daugintis paprastai dalindamiesi, pochkovaniem, lytiniu būdu arba sporų pagalba. Grybas, sukeliantis dedervinę, kaip tik gali brandinti sporas, čia slypi didžiausias pavojus.
Tai kaip pienė: buvo gėlytė, paskui balta galvytė pilna sėklų. Papūtė vėjelis ir sėklos išsibarsto įvairiomis kryptimis. Pateko į tinkamą augimui dirvožemį ir išdygo. Mūsų atveju išdygo ant naujo žvėrelio arba ant to paties, bet kitoje vietoje. Dedervinę šinšiloms sukelia trichofitijos giminės grybelis. Jis taip pat pavojingas ir žmonėms, sukelia kerpančiąją dedervinę. Pas žmogų šis grybelis gali pasireikšti ne tik galvos srityje, bet ir odoje. Pas kates ir šunis dedervinė sukeliama kito grybo. Išvaizda šinšilų dedervinės šiek tiek skiriasi nuo kitų gyvūnų dedervinės, pavyzdžiui, neturi apvalios formos. Tai trikdo veterinarus su nedidele patirtimi šinšilų gydymo srityje. Todėl jie nustato absurdišką diagnozę, kad tai alergija ar niežai. Kai kurie šinšilų savininkai mano, kad pas jų ne dedervinė, o grybas. Iš tikrųjų tai tas pats. Kai kurie klausia, koks grybas? Vis tas pats!
Būtent dėl gebėjimo brandinti sporas susirgimai būna vysokokontageoznym, o pas žmonių laikomi ypatingai pavojingais. Grybų sporos žmogaus odos žvyneliuose gali įsilaikyti iki 6 ir daugiau mėnesių, o pažeistuose plaukuose iki 4 metų.
Tik neapalpkit! Jeigu pas jus susirgo šinšila, tai nereiškia, kad susirgsite ir Jūs. Tiesiog būkite atsargūs. 99% susirgusiųjų dedervine – tai neseniai įsigyti gyvūnai, kurie buvo užkrėsti pas pardavėją, bet esantys inkubaciniame periode ir ligos klinikinių požymių dar nesimato. Dažniausiai susirgimas būna pastebimas mėnesio bėgyje po pirkimo. Visiškas melas, kad kailis ėmė byrėti nuo baimės, gyvenamosios vietos pakeitimo ir pan. Žvėrelis buvo užkrėstas pas pardavėją! O baimė ir persikėlimas tik pagreitins simptomų atsiradimą. Net gi jei pas šinšilą gera imunine sistema, bet ji užkrėsta, tai būtinai susirgs.
Atsinešti dedervinę galima, jeigu Jūs su kažkuo keitėtės žvėreliais. Be to, jeigu naujas žvėrelis ankščiau sirgo dedervine, o Jūsų ne – tai naujas žvėrelis gali būti sporų, kurios liko ant kailio, nešiotojas. Spora patenka į jai palankias sąlygas (ant šinšilos kailio) ir išdygsta. Dėl to įsigyjant naują šinšilą būtina nuodugniai apžiūrėti žvėrelį iš visų pusių. Deja, žmonės, neturėję ankščiau šinšilos, retai kada pastebi šios ligos pradinius simptomus perkant naują žvėrelį. Tačiau, jeigu pastebėti nors menkiausi pažeidimai (prie nosies, akių, subinės) nereikia pasitikėti nepažįstamu žmogumi ir klausytis pasakų, kad „ tai jie susimušė, jų vadoje buvo daug“ ir t. t. Geriau šio žvėrelio atsisakyti.
Jeigu Jūs imate naujus 1-2 žvėrelius (ypač jaunus) prie savo jau turimų, juos reikia laikyti karantine atskirai nuo kitų ne mažiau 1 mėnesio.
Jeigu šinšila pas Jūs gyvena jau keletą mėnesių ir daugiau neturėdama jokio kontakto su kitomis šinšilomis, tai tikimybė jai susirgti šia liga praktiškai lygi nuliui. Susergant dedervine pas šinšilą prasideda kailio iškritimas atskiruose ploteliuose, pažeisti ploteliai sparčiai didėja, praktiškai po 2 dienų Jūs pamatysite pažeistų plotų padidėjimą. Pleiskanos pastebimos ne iš karto, ypač ant nosies. Norint pamatyti pasinaudokite didinamuoju stiklu.
Grybelis pažeidžia ne tik plaukų dangą, bet ir odą įsiskverbiant po ja. Šinšila pradeda kramtyti tą vietą iki kraujo ir prisideda infekcija. Žinoma tai nutinka apleistais atvejais ir netinkamo gydymo atvejais. Sergant 2-4 mėnesių jaunuoliui pažeidimai gali pasiekti 2/3 kūno, o pas suaugusiųjų 1/2 kūno!
Norint diagnozuoti dedervinę naudojama speciali liuminescencinė lempa. Tačiau šinšilų praktikoje šis metodas ne visada pasiteisina. Todėl pasitikėti šiuo metodu negalima. Jeigu dvejojate – galima paimti mėginėlį ir ištirti ji mikroskopu (jeigu yra mikrobiologas). Grybas matomas iš karto.
Labiausiai efektyvus gydymas yra vakcinacija (skiepijimas). Visiškai neargumentuoti ir net kvaili yra tvirtinimai kai kurių savamokslių, jog vakcinacija (skiepijimas) ardo kepenis. Neteko girdėti ne apie vieną šinšilą su kokiomis nors pasekmėmis po vakcinacijos (skiepijimo). O kaip atsilieps tepalų ir tirpalų išlaižymas – nežinoma. Tepalai ir tirpalai gydo vietiškai. Jie spartina tam tikrų pažeistų vietų gijimą ir atsinaujinimą, bet ne užkerta kelio sporoms dygti naujuose vietose. Išgydėte nosį – atsirado ant šono, išgydėte šoną – atsirado ant subinės. Ir taip ratu. Be to, šinšilos išlaižo vaistus nuo tų vietų, kurias pasiekia. Įvairiose šinšilų svetainėse plačiai reklamuoja lamizilį. O informaciniame lapelyje aiškiai parašyta – suaugusiems arba vaikams nuo 12 metų! Ir šalutiniai poveikiai: paraudimas, niežulys, deginimas. Kokio amžiaus grupei priskirti šinšilą? Vyresnė nei 12 metų ar jaunesnė? O kaip gi kepenys?! O kur tepti ar purkšti, jeigu dedervinė aplink akį – juk vaistas per odos raukšles paklius į akį, kad ir kaip Jūs stengsitės atsargiau patepti. Tam yra kitos veterinarinės priemonės.
Dažnai išrašomas ar minimas nistatinas iš vis neturi jokio ryšio su duotu grybu – jis naudojamas pirmiausia gydant mielinius grybus. T. y. nistatino įbėrimas į smėlį taip pat beprasmiškas. Kai kurių veterinarų rekomendacijos kvarcuoti smėlį – taip pat nesąmonė, nes sporos nuo to nemiršta. Jeigu norite dezinfekuoti smėlį, ji reikia padeginti. O geriausia pripilti naujo.

1. Žydinti dedervinė nugaroje.	2. Prie užpakalio, gerai matomos pleiskanos ir šašai.	3. Pradinė dedervinės būsena prie subinės.
4. Skiepytas, bet dar yra židinių.	5. Dedervinė ant nosies ir prie akies.	6. Platus praplikimas, bet nėra grybo poodinio pažeidimo.

Iš praktikos aukštos kvalifikacijos šinšilų veisėjos iš Ukrainos:
Dedervinė ant ausų ir snukio. Šinšilai 2,5 mėnesio.
Schema tokia: šeimininkė 1 užsiima šinšilų perpardavimu. Pas ją yra dedervinė. Skiepų neseka – t. y. daro juos retsykiais ir nesilaiko pastovaus grafiko. Jeigu žvėrelis vizualiai švarus – parduoda jį be skiepo, o paskui dedervinė atsiranda pas naują šeimininką. Perka pas kitų šeimininkų šinšilas su tikslu perparduoti. Tie žvėreliai pas ja būna 1-2 savaites, kol ji jų neparduoda. Nupirko sveiką ir parduoda švarų, bet UŽKRĖSTĄ! Pardavė tokią šinšilą šeimininkei 2. Šeimininkė 2 po kurio laiko kreipiasi į veterinarą – kažkas ant pirštuko. Diagnozė – dedervinė. Tada ji ir pasakė, kad nusipirko šinšilą pas šeimininkės 1. Kadangi šinšila suaugusi ir ji turi imunitetą, tai ji iškart ir stipriai nesusirgo (prasidėjo nuo pirštuko), BET atnešė sporas, kurias turėjo ant savęs, į būrį. Rezultatas: žiūrėkite į nuotrauką. Iš pradžių susirgo dviejų kitų patelių jaunikliai. Pas šeimininkę 2 ankščiau niekada nebuvo dedervinės. Ji turi 30 šinšilų + patelių jaunikliai. Dabar persirgs visi iš eilės be išimties. Iš pradžių jaunimas, paskui maitinančios ir nėščios patelės, paskutiniai susirgs patys didžiausi ir stipriausi (pas jų gerai išvystyta imunine sistema). Bet susirgs VISI !
Įdomiausia tai, kad abi šeimininkės naudoja fungistopą !!! Ir galvoja, kad tai apsaugo nuo ligos. Ne! Štai ir akivaizdus įrodymas.

Fungistopo pagrindas yra siera. Praktiškai tai tas pats. Jeigu yra užkrestų - tai nei siera, nei fungistopas nepadės. Jeigu serga - galima švariu fungistopu papudruoti užkrestas vietas (aplink akis negalima) - kaip vietinins gydymas. Greitina gijimą, bet be skiepijimo - beprasmiska. Švarios, tikros sieros galiojimo laikas apie 10 metų (šinšilų pudravimui netinka, galima mažą kiekį sumaišyti su smeliu), fungistopo ~ 1 metai (tik apie tai niekas garsiai nešneka).

7. Dedervinė ant ausies.	8. Dedervinė ant nosies.

Į lietuvių kalbą išvertė Julija Lukošiūtė
(nick name forume - Blondi)

Visa pateikta medžiaga - asmeninė nuosavybė. Medžiagos naudojimas be tinklalapio savininko sutikimo laikomas vagyste.

All rights reserved by antenka